2022 m. elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 2 kartus – 25,5 tūkst. elektros vartotojų savo reikmėms įsirengė saulės elektrines savo namuose ar įmonėse, kurių bendra galia sudarė 310,5 MW, pranešė Energetikos ministerija. Lietuvoje ir toliau populiarėja saulės elektrinės, vis daugiau gyventojų nori tapti nepriklausomais elektros vartotojais, artėja laikas, kai bus galima teikti paraiškas paramai saulės elektrinėms įsigyti. Ką reikia atlikti norintiems ją gauti? Kaip išsirinkti sau tinkamiausią saulės elektrinę? Ir per kiek laiko ji atsipirks?
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kasmet skelbia kvietimus gauti paramą gyventojams, norintiems įsirengti nuosavas saulės elektrines savo namų ūkiuose. Paraiškos paramai gauti priimamos kelis kartus per metus. Manoma, kad šiemet gyventojai kvietimo gali tikėtis II-ame ketvirtyje. Energetikos ministerija LOGIN.lt patvirtino, kad artimiausias kvietimas planuojamas gegužę. APVA atstovė Kristina Cijūnėlienė primena, kad apie kvietimą bus paskelbta APVA svetainėje.
Gyventojai, norintys gauti paramą saulės elektrinėms įsirengti, kvietimo galiojimo metu turi užpildyti registracijos formą ir su kvietime nurodytais dokumentais, kvietime nurodytų būdu, pateikti APVA. Paraiškos teikiamos per informacinę sistemą APVIS.
Saulės elektrinę privaloma įsirengti per 9 mėnesius
Gyventojas turi pateikti elektrinės įrengimo ir elektros vartojimo objektų unikalius numerius, ketinamos įsidiegti elektrinės galingumą, planuojamos įsidiegti įrangos komplektaciją, elektrinės įrengimo būdą.
Pasibaigus kvietimui, APVA per 30 kalendorinių dienų įvertins gyventojo pateiktą registracijos formą ir informuos apie kompensacinės išmokos rezervavimą arba registracijos formos atmetimą ir nurodys to priežastį.
Gavus teigiamą atsakymą, saulės elektrinę privaloma įsirengti per 9 mėn. nuo kvietimo pabaigos.
3230 eurų yra paramos „lubos“
Saulės energetikos įmonės „Energija Man“ vadovas ir energetikos ekspertas Vytautas Kieras teigia, kad individualių namų ir daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į iki 3230 eurų siekiančią valstybės paramą nuosavai ar nuotolinei saulės elektrinei.
„Parama priklauso nuo įdiegtos saulės elektrinės galingumo kilovatais ir siekia 323 eurus už instaliuotą kilovatą. Tai padeda susigrąžinti apie 25-30 proc. saulės elektrinės įdiegimo išlaidų.
Svarbu paminėti, kad 3230 eurų yra paramos „lubos“. Pavyzdžiui, jei gyventojas nori įsirengti 20 kW saulės elektrinę, jis tai gali padaryti, tačiau jo atgauta parama bus 3230 eurų“, – aiškina V. Kieras.
Anot jo, pastaraisiais metais ženkliai padidėjo vidutinis įdiegiamos saulės elektrinės galingumas.
„Jei anksčiau didžioji dalis įdiegiamų saulės elektrinių būdavo 5-10 kilovatų ribose, šiuo metu populiariausios yra 10 kilovatų ir galingesnės saulės elektrinės.
Vis daugiau namų ūkių vertina ne esamą faktinį elektros suvartojimą, o perspektyvinį – įskaičiuodami šilumos siurblių ir elektromobilių galimas sąnaudas“, – komentuoja pašnekovas.
Ant žemės statoma saulės elektrinė brangesnė
Jis pastebi, kad dauguma saulės elektrinių yra diegiamos ant namų stogų, o ne ant žemės, o tai lemia keletas veiksnių.
„Pirmasis – saulės elektrinės kaina. Ant žemės statoma saulės elektrinė yra 15-20 proc. brangesnė negu statoma ant stogo.
Antrasis – reikalingas papildomas žemės plotas. Miestuose žemės sklypai yra mažesni ir brangesni, todėl žmonės dažniau renkasi saulės elektrinės įrengimą ant stogo. Nepaisant to, kad saulės elektrinės efektyvumas ant žemės yra šiek tiek geresnis“, – teigia energetikos ekspertas.
Norintiems įsirengti saulės elektrinę, reikėtų paskaičiuoti sau reikalingą apytikslį saulės elektrinės galingumą, o tai padaryti, pasak V. Kiero, visai nesudėtinga.
„Metinį elektros suvartojimą reikia padalinti iš 1000. Pavyzdžiui, jei jūsų elektros suvartojimas per metus yra 6000 kWh, tada preliminarus rekomenduojamas saulės elektrinės dydis galėtų būti 6 kW.
Prie šio galingumo rekomenduojame pridėti dar 10-15 proc., nes toli gražu ne visos elekrinės generuoja teorinę 1000 kWh iš vieno kW generaciją.
Be to, šiuo metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VERT) atnaujinti atsiskaitymo už pasaugojimą planai skatina galingesnių elektrinių įrengimą“, – tikina jis.
Saulės elektrinės įrengimas greitas ir nesudėtingas
Energetikos eksperto apskaičiavimais, šiuo metu vienas labiausiai apsimokančių atsiskaitymo būdų yra atsiskaitymas kilovatvalandėmis kiekiu pagal procentus, kai „tinklui“ yra paliekama 12 proc. į tinklą atiduotos elektros.
„Taip pat reiktų įsivertinti turimą stogo plotą. Vienam ant stogo įrengtam saulės elektrinės kilovatui reikia apie 5-6 kv. m. stogo ploto“, – teigia V. Kieras.
Jis pabrėžia, kad pats saulės elektrinės įrengimo procesas yra greitas ir nesudėtingas.
„Tereikia užpildyti Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) gaminančio vartotojo techninių sąlygų prašymą ir pasirinkti rangovą. Rangovas elektrinę dažniausiai įrengia per 1-3 dienas (priklausomai nuo elektrinės galingumo ir sudėtingumo).
Po įrengimo rangovas pateikia deklaraciją ESO ir per maždaug 1-2 savaites yra perprogramuojamas jums įrengtas išmaniosios apskaitos skaitiklis. Taip jūs tampate gaminančiu vartotoju ir galite įjungti elektrinę“, – aiškina pašnekovas.
ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas priduria, kad su rangovu reikėtų aptarti, kokie galimi paslaugos teikimo terminai.
„Nerekomenduotina sudaryti sutarčių, kurių nebūtų galima nutraukti, jei prijungimas prie ESO tinklų reikalautų papildomų kaštų, kurie būtų nepriimtini.
Taip pat būtina užsakyti prijungimo sąlygas iš tinklų operatoriaus – ESO. Prašymą reikia pateikti bendrovės savitarnos svetainėje. ESO įvertins visas technines galimybes ir pateiks prijungimo sąlygas ir prijungimo paslaugos sutartį“, – teigia P. Kalmantas.
ESO atsakymo gali tekti palaukti
Anot jo, šiuo metu gyventojų susidomėjimas saulės elektrinių įrengimu yra stipriai išaugęs, todėl natūralu, kad visose proceso grandyse susidaro eilės.
„Jei atsakymo į pateiktą paraišką gyventojas iš ESO negauna per keletą dienų, nerimauti nėra ko – visi prašymai techninėms sąlygoms bus išnagrinėti. Bendrovė visada siekiama suteikti kokybišką paslaugą ir gyventojui pateikti prijungimo sąlygas tik tiksliai įvertinus visas technines galimybes.
Techninių sąlygų išdavimas šiuo metu užtrunka iki 5 k. d. Sąlygų, reikalaujančių sudėtingų techninių sprendimų išdavimas gali užtrukti iki 75 k. d.“, – aiškina ESO atstovas.
Pasak jo, apsisprendus vykdyti projektą, reikia pasirašyti ESO prijungimo paslaugos sutartį.
„Tai reikia padaryti per 90 kalendorinių dienų nuo prijungimo sąlygų išdavimo datos, o nuo sutarties pasirašymo gyventojai nuo šiol turi 270 k. d. elektrinės įrengimui ir pridavimui ESO“, – teigia pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad reikia įsitikinti, jog saulės elektrinę įrengęs rangovas pateikė ESO rangovo deklaraciją patvirtinančią apie tinkamai įrengtą elektrinę.
„Rangovas, įrengęs elektrinę, turi pateikti nustatytos formos dokumentus tinko operatoriui. ESO, patikrinusi ir nenustačiusi trūkumų, priims rangovo dokumentus ir bus inicijuotas esamo elektros skaitiklio keitimas į skaitiklį pritaikytą apskaityti pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją.
Svarbu neįjungti saulės elektrinės tol, kol ESO nepakeis apskaitos prietaiso. Jeigu elektra bus įjungta per anksti bus neteisingai apskaitoma suvartojama elektros energija ir nebus apskaitoma elektrinės pagaminta elektros energija“, – perspėja P. Kalmantas.
Su parama saulės elektrinė atsiperka per 4-6 metus
Energetikos ekspertas Vytautas Kieras primena, saulės elektrinės atsipirkimas – vis greitesnis.
„Šiuo metu saulės elektrinės atsipirkimas yra 4-6 metai gavus APVA paramą ir 7-9 metai diegiant elektrinę be paramos. Tai yra įvertinus ne tik elektrinės įdiegimo kainą, bet ir pasaugojimo mokestį“, – teigia V. Kieras.