Gyventojai, ketinantys tapti gaminančiais vartotojais, jau gali pradėti ruoštis įsirengti nuosavą saulės elektrinę. Supaprastinta ir patogesnė tampa paraiškų teikimo tvarka, o energetikos ministro įsakymu patvirtintos finansavimo sąlygos norintiems įsirengti iki 10 kW galios saulės elektrinę savo sklype ar ant stogo.

Šiam kvietimui numatyta 40 mln. eurų. Paraiškas administruosianti Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimą norintiems gauti valstybės dotaciją saulės elektrinės įsirengimui planuoja paskelbti jau šį mėnesį.

Iki metų pabaigos planuojama paskelbti dar kelis kvietimus saulės elektrinėms įsirengti, taip pat įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Tam planuojama skirti dar apie 50 mln. eurų.

„Rusijos energetinio šantažo visoje Europoje sukeltos elektros kainos labai aiškiai parodė, jog energetiškai nepriklausomi galime būti tik būdami energetiškai savarankiški: t. y., energiją turime gamintis patys, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Tam būtina kuo spartesnė vietinės generacijos plėtra ir gaminančių vartotojų skaičiaus augimas“. Pasak ministro, esminis katalizatorius, leidžiantis sparčiai auginti gaminančių vartotojų gretas, yra valstybės skiriamos dotacijos. „Vien per 2021–2022 metus daugiau nei 42 tūkst. namų ūkių skirta beveik 110 mln. eurų valstybės dotacijų gyventojų saulės elektrinėms. Artėjanti dar viena 40 mln. Eur parama yra dar vienas žingsnis, priartinantis mus prie tikslo – kad jau 2030 m. kas trečias namų ūkis elektros energiją gamintųsi pats“, – sako D. Kreivys.

Vietoj ankstesnio konkurso, kai gyventojai galėjo teikti paraiškas konkurso tvarka ribotą laiką, dabar organizuojama tęstinė atranka – tai leis gyventojams kreiptis finansavimo nebe 1 mėnesį, o 6 mėnesius, arba tol, kol prašoma suma pasieks numatytą kvietimui biudžetą. Dar viena naujovė – paramą galės gauti ir tie namų ūkiai, kuriuose fizinis asmuo arba juridinis asmuo vykdo ekonominę veiklą.

Saulės elektrines gyventojai, kaip ir anksčiau, turės įsirengti per 9 mėn., tačiau jie jau dabar yra raginami susipažinti su finansavimo sąlygomis ir projektams keliamais reikalavimais, apsispręsti dėl būsimos saulės elektrinės galios namų ūkiui ir kreiptis į elektros skirstomųjų tinklų operatorių, kad gautų elektrinės prijungimo sąlygas. Išduotos prijungimo sąlygos, kurias reikės teikti kartu su paraiška, galios 90 dienų, per kurias gyventojai turėtų apsispręsti galutinai dėl elektrinės įsirengimo. Tuomet pasirašoma sutartis su elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi ir prijungimo sąlygų galiojimas dar pratęsiamas 9 mėn. laikotarpiui. Tai padės išvengti butelio kakliuko susidarymo tiek išduodant prijungimo sąlygas, tiek vertinant paraiškas.

Dotacijos dydis nesikeičia – skiriama 323 Eur su PVM už 1 kW įrengtosios saulės elektrinės galios, ir 243 Eurai su PVM už 1 kW, kai didinama jau įrengtos saulės elektrinės galia, nebestatant inverterio.

Gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius du metus Lietuvoje auga eksponentiškai. Absoliuti dauguma jų naudojasi valstybės skiriamomis dotacijomis. Palyginimui, 2021 m. pabaigoje gaminančių vartotojų buvo 18,8 tūkst., pernai metų pabaigoje – jau virš 42 tūkst., o per tris pirmuosius šių metų mėnesius jų skaičius jau viršija 50 tūkstančių. Visų jų saulės elektrinės sugeneruoja kiek daugiau nei 550 MW elektros energijos.

Dauguma gaminančių vartotojų – 93,6 proc. – sudaro fiziniai asmenys, likę – 7,7 proc. – juridiniai asmenys. Tai reiškia, kad Lietuvoje elektra savarankiškai apsirūpina gerokai virš 46 tūkst. namų ūkių ir beveik 4000 įvairių įmonių bei organizacijų.

Aktyviausiai į savo energetinį savarankiškumą investuoja didžiųjų savivaldybių gyventojai, apie 45 proc. gaminančių vartotojų gyvena Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų savivaldybėse. Beje, Klaipėdos rajono gyventojai aktyvesni už Klaipėdos miesto gyventojus: palyginimui, Klaipėdos mieste 2022 m. atsirado 539 nauji gaminantys vartotojais, tuo tarpu rajone – 1286 nauji gaminantys vartotojai.

2022 m. elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 2 kartus – 25,5 tūkst. elektros vartotojų savo reikmėms įsirengė saulės elektrines savo namuose ar įmonėse, kurių bendra galia sudarė 310,5 MW, pranešė Energetikos ministerija. Lietuvoje ir toliau populiarėja saulės elektrinės, vis daugiau gyventojų nori tapti nepriklausomais elektros vartotojais, artėja laikas, kai bus galima teikti paraiškas paramai saulės elektrinėms įsigyti. Ką reikia atlikti norintiems ją gauti? Kaip išsirinkti sau tinkamiausią saulės elektrinę? Ir per kiek laiko ji atsipirks?

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kasmet skelbia kvietimus gauti paramą gyventojams, norintiems įsirengti nuosavas saulės elektrines savo namų ūkiuose. Paraiškos paramai gauti priimamos kelis kartus per metus. Manoma, kad šiemet gyventojai kvietimo gali tikėtis II-ame ketvirtyje. Energetikos ministerija LOGIN.lt patvirtino, kad artimiausias kvietimas planuojamas gegužę. APVA atstovė Kristina Cijūnėlienė primena, kad apie kvietimą bus paskelbta APVA svetainėje.

Gyventojai, norintys gauti paramą saulės elektrinėms įsirengti, kvietimo galiojimo metu turi užpildyti registracijos formą ir su kvietime nurodytais dokumentais, kvietime nurodytų būdu, pateikti APVA. Paraiškos teikiamos per informacinę sistemą APVIS.

Saulės elektrinę privaloma įsirengti per 9 mėnesius

Gyventojas turi pateikti elektrinės įrengimo ir elektros vartojimo objektų unikalius numerius, ketinamos įsidiegti elektrinės galingumą, planuojamos įsidiegti įrangos komplektaciją, elektrinės įrengimo būdą.

Pasibaigus kvietimui, APVA per 30 kalendorinių dienų įvertins gyventojo pateiktą registracijos formą ir informuos apie kompensacinės išmokos rezervavimą arba registracijos formos atmetimą ir nurodys to priežastį.

Gavus teigiamą atsakymą, saulės elektrinę privaloma įsirengti per 9 mėn. nuo kvietimo pabaigos.

3230 eurų yra paramos „lubos“

Saulės energetikos įmonės „Energija Man“ vadovas ir energetikos ekspertas Vytautas Kieras teigia, kad individualių namų ir daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į iki 3230 eurų siekiančią valstybės paramą nuosavai ar nuotolinei saulės elektrinei.

„Parama priklauso nuo įdiegtos saulės elektrinės galingumo kilovatais ir siekia 323 eurus už instaliuotą kilovatą. Tai padeda susigrąžinti apie 25-30 proc. saulės elektrinės įdiegimo išlaidų.

Svarbu paminėti, kad 3230 eurų yra paramos „lubos“. Pavyzdžiui, jei gyventojas nori įsirengti 20 kW saulės elektrinę, jis tai gali padaryti, tačiau jo atgauta parama bus 3230 eurų“, – aiškina V. Kieras.

Anot jo, pastaraisiais metais ženkliai padidėjo vidutinis įdiegiamos saulės elektrinės galingumas.

„Jei anksčiau didžioji dalis įdiegiamų saulės elektrinių būdavo 5-10 kilovatų ribose, šiuo metu populiariausios yra 10 kilovatų ir galingesnės saulės elektrinės.

Vis daugiau namų ūkių vertina ne esamą faktinį elektros suvartojimą, o perspektyvinį – įskaičiuodami šilumos siurblių ir elektromobilių galimas sąnaudas“, – komentuoja pašnekovas.

Ant žemės statoma saulės elektrinė brangesnė

Jis pastebi, kad dauguma saulės elektrinių yra diegiamos ant namų stogų, o ne ant žemės, o tai lemia keletas veiksnių.

„Pirmasis – saulės elektrinės kaina. Ant žemės statoma saulės elektrinė yra 15-20 proc. brangesnė negu statoma ant stogo.

Antrasis – reikalingas papildomas žemės plotas. Miestuose žemės sklypai yra mažesni ir brangesni, todėl žmonės dažniau renkasi saulės elektrinės įrengimą ant stogo. Nepaisant to, kad saulės elektrinės efektyvumas ant žemės yra šiek tiek geresnis“, – teigia energetikos ekspertas.

Norintiems įsirengti saulės elektrinę, reikėtų paskaičiuoti sau reikalingą apytikslį saulės elektrinės galingumą, o tai padaryti, pasak V. Kiero, visai nesudėtinga.

„Metinį elektros suvartojimą reikia padalinti iš 1000. Pavyzdžiui, jei jūsų elektros suvartojimas per metus yra 6000 kWh, tada preliminarus rekomenduojamas saulės elektrinės dydis galėtų būti 6 kW.

Prie šio galingumo rekomenduojame pridėti dar 10-15 proc., nes toli gražu ne visos elekrinės generuoja teorinę 1000 kWh iš vieno kW generaciją.

Be to, šiuo metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VERT) atnaujinti atsiskaitymo už pasaugojimą planai skatina galingesnių elektrinių įrengimą“, – tikina jis.

Saulės elektrinės įrengimas greitas ir nesudėtingas

Energetikos eksperto apskaičiavimais, šiuo metu vienas labiausiai apsimokančių atsiskaitymo būdų yra atsiskaitymas kilovatvalandėmis kiekiu pagal procentus, kai „tinklui“ yra paliekama 12 proc. į tinklą atiduotos elektros.

„Taip pat reiktų įsivertinti turimą stogo plotą. Vienam ant stogo įrengtam saulės elektrinės kilovatui reikia apie 5-6 kv. m. stogo ploto“, – teigia V. Kieras.

Jis pabrėžia, kad pats saulės elektrinės įrengimo procesas yra greitas ir nesudėtingas.

„Tereikia užpildyti Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) gaminančio vartotojo techninių sąlygų prašymą ir pasirinkti rangovą. Rangovas elektrinę dažniausiai įrengia per 1-3 dienas (priklausomai nuo elektrinės galingumo ir sudėtingumo).

Po įrengimo rangovas pateikia deklaraciją ESO ir per maždaug 1-2 savaites yra perprogramuojamas jums įrengtas išmaniosios apskaitos skaitiklis. Taip jūs tampate gaminančiu vartotoju ir galite įjungti elektrinę“, – aiškina pašnekovas.

ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas priduria, kad su rangovu reikėtų aptarti, kokie galimi paslaugos teikimo terminai.

„Nerekomenduotina sudaryti sutarčių, kurių nebūtų galima nutraukti, jei prijungimas prie ESO tinklų reikalautų papildomų kaštų, kurie būtų nepriimtini.

Taip pat būtina užsakyti prijungimo sąlygas iš tinklų operatoriaus – ESO. Prašymą reikia pateikti bendrovės savitarnos svetainėje. ESO įvertins visas technines galimybes ir pateiks prijungimo sąlygas ir prijungimo paslaugos sutartį“, – teigia P. Kalmantas.

ESO atsakymo gali tekti palaukti

Anot jo, šiuo metu gyventojų susidomėjimas saulės elektrinių įrengimu yra stipriai išaugęs, todėl natūralu, kad visose proceso grandyse susidaro eilės.

„Jei atsakymo į pateiktą paraišką gyventojas iš ESO negauna per keletą dienų, nerimauti nėra ko – visi prašymai techninėms sąlygoms bus išnagrinėti. Bendrovė visada siekiama suteikti kokybišką paslaugą ir gyventojui pateikti prijungimo sąlygas tik tiksliai įvertinus visas technines galimybes.

Techninių sąlygų išdavimas šiuo metu užtrunka iki 5 k. d. Sąlygų, reikalaujančių sudėtingų techninių sprendimų išdavimas gali užtrukti iki 75 k. d.“, – aiškina ESO atstovas.

Pasak jo, apsisprendus vykdyti projektą, reikia pasirašyti ESO prijungimo paslaugos sutartį.

„Tai reikia padaryti per 90 kalendorinių dienų nuo prijungimo sąlygų išdavimo datos, o nuo sutarties pasirašymo gyventojai nuo šiol turi 270 k. d. elektrinės įrengimui ir pridavimui ESO“, – teigia pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad reikia įsitikinti, jog saulės elektrinę įrengęs rangovas pateikė ESO rangovo deklaraciją patvirtinančią apie tinkamai įrengtą elektrinę.

„Rangovas, įrengęs elektrinę, turi pateikti nustatytos formos dokumentus tinko operatoriui. ESO, patikrinusi ir nenustačiusi trūkumų, priims rangovo dokumentus ir bus inicijuotas esamo elektros skaitiklio keitimas į skaitiklį pritaikytą apskaityti pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją.

Svarbu neįjungti saulės elektrinės tol, kol ESO nepakeis apskaitos prietaiso. Jeigu elektra bus įjungta per anksti bus neteisingai apskaitoma suvartojama elektros energija ir nebus apskaitoma elektrinės pagaminta elektros energija“, – perspėja P. Kalmantas.

Su parama saulės elektrinė atsiperka per 4-6 metus

Energetikos ekspertas Vytautas Kieras primena, saulės elektrinės atsipirkimas – vis greitesnis.

„Šiuo metu saulės elektrinės atsipirkimas yra 4-6 metai gavus APVA paramą ir 7-9 metai diegiant elektrinę be paramos. Tai yra įvertinus ne tik elektrinės įdiegimo kainą, bet ir pasaugojimo mokestį“, – teigia V. Kieras.

Vyriausybė šiandien priėmė nutarimus, kuriais nustatytos elektros tinklų pralaidumų paskirstymo proporcijos atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms sausumos teritorijoje ir tolesnės saulės elektrinių plėtros principai.

„Nutarimais siekiame užtikrinti tolesnę saulės elektrinių plėtrą ir sąlygas subalansuotam elektros tinklo išnaudojimui, taip pat strateginių šalies ir Vyriausybės tikslų įgyvendinimą, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Esami laisvi pralaidumai bus paskirstyti labiausiai pažeidžiamoms grupėms, kurioms Energetikos ministerija yra užtikrinusi finansavimą: energetinėms bendrijoms, mažinančioms energetinį nepriteklių, žmonėms – gaminantiems vartotojams ir verslui, orientuotam į pasigamintos elektros energijos vartojimą savo reikmėms.“

Atsižvelgus į elektros tinklų operatorių atliktą įvertinimą dėl elektros energetikos sistemos galimybių iki 2030 m. prijungti elektros energijos gamybos įrenginius, įtvirtinti energetikos sistemos pralaidumai: 4,4 GW saulės elektrinėms ir 3,6 GW vėjo elektrinėms sausumoje. Leistinos generuoti galios dydžiai buvo nustatyti atsižvelgiant į tarpsisteminių jungčių galimybes eksportuoti ir vartojimo poreikį Lietuvoje.

Nutarimais taip pat nustatyta, kad pasiekus 2 GW įrengtąją galią tolesnė saulės elektrinių plėtra yra galima taikant eksploatavimo apribojimus ir vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis elektros tinklų pralaidumų paskirstymo proporcijomis.

Suteikus galimybę elektros tinklų operatoriams lanksčiau reaguoti į rinkos poreikius, įgyvendinant minėtas nuostatas, bus užtikrintas efektyvus elektros tinklų išnaudojimas.

Siekiant atliepti elektros rinkos situaciją dėl pakitusių saulės elektrinių įrangos tiekimo grandinių bei saulės elektrinių parkų pasiūlos trūkumo, Energetikos ministerija suderino su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir pratęsė terminą, per kurį galima įgyvendinti projektus ir pateikti APVA prašymus kompensacinėms išmokoms gauti pagal šiuos 2022 m. kvietimus:

  • pareiškėjai, dalyvavę 2022 m. birželio–liepos mėnesį vykusiame kvietime saulės elektrinėms ant stogo įsirengti, išlaidų kompensavimo prašymą turi pateikti iki 2023-07-31;
  • pareiškėjai, dalyvavę 2022 m. sausio–vasario mėnesį vykusiame kvietime saulės elektrinėms iš saulės parkų įsigyti, išlaidų kompensavimo prašymą turi pateikti iki 2023-07-31.

Energetikos ministerijai garantavus finansavimą, daugiau nei 10 tūkstančių gyventojų, pernai pateikę prašymus nuosavų saulės elektrinių finansavimui birželio 30 d. kvietime, iš rezervinio sąrašo perkeliami į pagrindinį. Tai reiškia, jog visi jie gaus valstybės paramą nuosavoms saulės elektrinėms, o jas jau įsirengusiems pradedamos išmokėti valstybės nustatyto dydžio parama.

„Siekiame, kad 2030 m. kad bent kas trečias namų ūkis būtų energetiškai savarankiškas, todėl teikdami valstybės paramą norime sudaryti galimybę nuosavą saulės elektrinę turėti kiekvienam, siekiančiam mažesnių sąskaitų už elektros energiją“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

2022 m. birželio 30 dieną paskelbto saulės elektrinių ant gyvenamųjų namų stogų paramos priemonės kvietimo metu įsirengti saulės elektrines panoro 16 884 gyventojų: iš jų 6,15 tūkst. pateko į pagrindinį ir 10,7 tūkst. – į rezervinį, kuriam buvo reikalingas papildomas finansavimas.  Bendra paraiškomis prašoma šio kvietimo suma – 46 mln. 252,7 tūkst. eurų.

Siekiantiems įsirengti saulės elektrines bei tapti gaminančiais vartotojams skiriama valstybės parama – iki 323 eurų 1 kW. Pagal kvietimo taisykles, lėšos naujiems gaminantiems vartotojams pervedamos pilnai užbaigus saulės elektrinės įsirengimo ir pateikus pajungimo dokumentus.

Saulės elektrinių įsirengimo paramos priemones administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Šiomis dienomis asmeniškai bus informuoti visi paraiškas teikę gyventojai.

Šiuo metu Lietuvoje gaminančių vartotojų registruota per 42 tūkstančių. Gyventojams aktyviai naudojantis valstybės skiriama parama nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti ar įsigyti, gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje per dvejus metus išaugo penkiskart, vien pernai jų padaugėjo dvigubai.